 Sutartinių grupę Treputė, galėčiau pavadinti netikėtai gimusiu kūdikiu. Aš pati sutartinėmis žavėjausi (žinoma, ir dainavau) jau seniai – nuo studijų laikų. Tačiau burti sutartinių grupę Londone tik slapčia pasvajodavau.Dirbau Kodėlčiaus lituanistinėje mokykloje. Vyresniųjų grupė, kuriai dėsčiau lietuvių kalbą, buvo labai daininga: beveik visi mokiniai lankė ar buvo lankę muzikos mokyklas, grojo. Be to – tai buvo mąslūs, įžvalgūs ir smalsūs paaugliai. Tuomet šmėkštelėjo mintis, kad galėtume dainuoti sutartines. Atsargiai merginoms pasiūliau. Kai kurios buvo girdėjusios sutartinių ir iškart idėjai pritarė, sakydamos, jog toks dainavimo būdas padeda išlaikyti gerą klausą. Dar atnešiau joms pasiklausyti autentiškų įrašų. Neišsigando! Taigi, beliko sutarti pirmosios repeticijos laiką...Entuziastingai ruošėmės ir pirmajam pasirodymui – filipiniečiai pakvietė dalyvauti jų šventėje ir pristatyti Lietuvą. Tad siuvome drobines suknias, audėme juostas, ieškojome segių bei apyrankių meistrų ir užsisakėme papuošalus.Tačiau neatsiejama lituanistinių mokyklų kasdienybė – mokinių kaita. Tad, prabėgus metams, sutartinių grupė dėl šios priežasties sumažėjo, pasikeitė sudėtis. Tačiau paleisti jos nebesinorėjo – juk pradžia jau buvo padaryta. Tad Treputė gimė iš naujo – tokia, kokią matote ir dabar. Pavadinimas Treputė irgi “prilipo” tik šiais metais.Treputėje sutartines gieda Kodėlčiaus mokiniai ir mokytojai. Šis kolektyvas – dar labai jaunas. Pirmasis mūsų pasirodymas buvo Sekminių šventėje. Manau, kad šį “egzaminą” išlaikėme. Dalyvavome Joninių šventėje, taip pat - Joninėse Birmingeme . Žinoma, mūsų giedamas sutartines ne kartą girdėjo Kodėlčiaus bendruomenė: mokiniai, tėvai.Sakoma, kad sutartinės turi gausti. Turiu vilties, kad jos tikrai gaus! Virginija Stukaitė-Laniauskienė - Treputės vadovė
|
